- apiputoti
- apiputóti 1. refl. RtŽ, Š atsirasti putoms, apsidėti putomis: Alus jau apsiputójęs, tuoj ims rūgt Jž. Ugnelė žyburiuoja, bulbių katilėlis užkaistas jau apsiputojęs Žem. Upeliai apsiputoję, urduliais gurgėdami plaukė Žem. Iškilo iš apsiputojusios jūros nedidelė sala Ašb. Kai pradeda [ežeras] banguoti, šniokšti, siausti – apsiputoja visas B.Sruog. 2. tr. Š, Lš aptaškyti putomis. ║ intr. aptikšti, aplipti putomis: Laiveliukas apiputojęs visas, privarytas smėlio rš. ^ Mėsos puode gelžis verda apiputójęs (įžaboti žąslai) Sr. | refl.: Lūpos apsiputojo, akys krauju pasriuvo V.Kudir. Apsiputojusiu snukiu lokys rš. 3. refl. išleisti putas (iš burnos, iš snukio), apsiseilėti: Apsibuzojęs, apsiputojęs – kap su tokiu ir prie stalo sėdėt! Nč. Ko dabar apsiputojai kaip šernas! LTR(Šmk). Apsiputojęs kap kuilys KrvP(Gs). Hapkė sužaibavo akimis, nusikeikė, apsiputojo B.Sruog. Socialdemokratai apsiputoję šaukė darbininkus balsuoti už jų sąrašą rš. Geria apsiputóję po pusę stiklinaitės – kokia čia sveikata Jrb. Kap šoko jis an manęs apsiputójęs, misliau, ka sumindžios! Bgt. Jie derėjos apsiputoję rš. 4. intr. labai suprakaituoti, sukaisti: Apiputojo kap arklys, vilkų vejamas KrvP(Vlkv). | refl.: Arkliu taip smarkiai važiuota, kad net apsiputójęs Jž. Velnias kad lėkė į peklą apsiputojęs! BsMtII73. Arkliai apsiputoję, net balti Žem. 5. refl. prk. būti perimtam pykčio, piktai rėkti: Tegu jį, tegu – vis apsiputójęs per dienų dieneles Grš. Atbėgo apsiputójęs ir ėmė bartis Dkš. \ putoti; apiputoti; atputoti; įputoti; išputoti; nuputoti; paputoti; parputoti; perputoti; priputoti; suputoti; užputoti
Dictionary of the Lithuanian Language.